„Klo III “ Berlyne gimė 1971-aisiais, pirmąją Kalėdų dieną. Du ankstesnieji, gyvavusieji Hauptstraße ir Nestorstraße, jau kadais buvo uždaryti. Išgyveno tik trečioji „gera vietelė“ ir labai tikėtina, jog kai kuriems Berlyno svečiams ji įsiminė labiau, nei Šarlotenburgo pilis ar Muziejų sala. Nes šioje užeigoje, kurią lengviausiai įsivaizduoti kaip siaubo ir juokų kambarį, mielai ir gausiai lankosi ne tik turistai, bet ir Berlyno gyventojai, laikantys “Klo” nuolatine savo užeiga. Nieko keisto: 40 metų – tai juk pusė gyvenimo.
Įėjimas į šią neramią vietelę – kankynė. Vos praėjus pro apsauginį , gauni smūgį vandens čiurkšle, o iš apačios pučiantis karštas oras kelia sijonus į nepadorias aukštumas. Čia pat, dešinėje, terariumai su įvairiais baisingais sutvėrimais , galinčiais priversti klykti: tarantulas, iguana, smauglys. Lyg to dar būtų negana, dar ir ekshibicionistas, tiesa, netikras, praskleidęs paltą kiša į koridorių savo atsistojusį plastmasinį “daikčiuką”. O viduje veiksmas vystosi toliau. Į viršų kyla stalai, virsta baro kėdės, lėlės nuo lubų plaktukais daužosi virš svečių galvų. Pragariško kauksmo fone krenta žemyn lūžtantys stalaktitai, blyksi žaibai, o iš garsiakalbio kažkas išvemia-išsmaugia-išspjauna visą savo sielą. Šiai neįprastai “gerai vietelei” idėjų netrūksta. 40 metų praėjo ne veltui!!!

Vanduo nuleidžiamas kasdien nuo 19 val.!